Ar jautiesi tartum „pelkėje“, iš kurios niekaip negali ištraukti kojų? Tartum po jomis nebūtų jokio pagrindo, nebūtų nuo ko atsispirti…

Gyveni, kad išgyventum, tačiau imtis veiksmų taip sunku.

Ir tai nėra taip jau blogai, bet tai tęsiasi ilgai, ilgiau nei tu norėtum ir negu kažkada galėjai pagalvoti…

Jauti, kad jau laikas pajudėti. Tas laikas jau buvo prieš porą metų, o gal net anskčiau, bet ištrūkti iš to, kas įprasta ir žinoma, nėra lengva. Nes kitoje pusėje – NEŽINOMYBĖ.

Aš rašau apie karjeros pokytį. Apie darbo, kuris teiktų pasitenkinimą, kuris suteiktų gyvenimui daugiau prasmės, išaugintų sparnus ir už kurį būtų mokama, kiek esi vertas, suradimą.

Vis tik karjeros pokytis iš tiesų yra apie nežinomybę ir apie tai, kaip sugebi ją valdyti. Kiekviename žingsnyje.

Koks darbas man tikrai suteiktų pasitenkinimą ir prasmę?

Ką aš galiu pasiūlyti? Ar to kažkam reikia?

Ar patikės manimi? Ar mokės tiek, kiek noriu?

Ar dabar yra tinkamas laikas? Kada jis bus tinkamas? O gal tai tik svajonė?

Koks žmogus gali mesti savo karjerą, į kurią įdėta tiek pastangų ir laiko, ir ieškoti kažko kito?

Ar jums kyla tokie klausimai? Ar žinote visus atsakymus?

Taigi, ką daryti?

Galėtumėte pradėti nuo šių penkių žingsnių:

1. Nurimk ir susidraugauk su baime. Nežinomybė nėra tas daugiausia skausmo sukeliantis dalykas. Mes juk nuolat gyvename nežinomybėje. Ryte atsikeliame iš lovos, ir nežinome, ar užsives automobilis, ar kelio neužtvers netikėtai įvykusi avarija, ar darbe pavyks susitarti su kolegomis dėl projekto terminų, pagaliau, kas parduotuvėje stovės šalia… Visada gali atsitikti kažkas, ko visai nesitikėjai. Taigi, mes bijome to, kas toje nežinomybėje mums gali sukelti skausmą. Įsivaizduojame baubus, nelaimes, katastrofas, nesėkmes ir nevengiame pabūti toje vaizduotėje… Net jei realybėje to nei karto nepatyrėme. Apsidairykite aplinkui. Ar kur nors matote kažką siaubingo? Suraskite tą savo siaubą. Ne baimę, bet tą siaubą, kurio bijote. Pabūkite su juo. Kai siaubas yra visiškai arti, jis neatrodo toks jau baisus. O jeigu nerandate jo čia ir dabar, tai paleiskite jį…
2. Vertink tai, ką turi. Mes norime bent kažką kontroliuoti savo gyvenime, kad turėtume mažiau nusivylimų. Tačiau kai keičiame karjerą, atrodo, kad nekontroliuojame nieko. Išėję į atvirą lauką iš ten, kur buvo „saugu“, jaučiamės maži, ne tokie reikšmingi, spaudžiami gyvenimo ir be mūsų įtakos besiklostančių aplinkybių. Ir labai dažnai nuvertiname tai, ką turime. Savo mintyse jaučiamės ne tokie geri, ne tokie ypatingi, ne tokie vertingi palyginus su tais, kurie jau yra TEN. Toje išsvajotoje Žemėje. Ir dirba tai, apie ką mes dar tik svajojame…. Ką galite padaryti šioje situacijoje? Pažiūrėkite į save iš šono, lyg į kitą žmogų, kuris turi vis tai, ką turite jūs: jūsų žinias, gebėjimus, jūsų patirtį, kūrybiškumą, šeimą, draugus ir jūsų ryšius. Paklauskite savęs: ką tas žmogus galėtų padaryti su tuo, ką turi? Kokius trys žingsnius jis galėtų padaryti dabar, kad pajudėtų į priekį?
3. Tiesiog padėk žmonėms. Tikriausiai daugelis iš mūsų pažįsta ne keletą, o daugybę žmonių, kurių problemos mums yra suprantamos ir mes jaučiamės tikri, kad galėtume jiems padėti. O savos problemos mums atrodo tokios sudėtingos… Tačiau dažnai sprendimas į savo problemą ir yra tai, ką galime duoti kitam. Tad geriau nelaukti, o ieškoti žmonių, kuriems galime padėti išspręsti jų problemas. Paklausti jų, ko jiems reikia, padėti jiems įveikti sunkumus ar abejones, padėti pasiekti jų tikslus. Kuo daugiau būsite susikoncentravę į kitus žmones ir pagalbą jiems, tuo mažiau „virsite“ savo baimės ir sumaišties sultyse. Kuo daugiau dovanosite kitiems, tuo daugiau turėsite ką padovanoti. Juk bet koks darbas tai ir yra pagalba kitiems žmonėms. Tad darykite tai ir kažkas tikrai įvyks.
4. Daryk. Jei mes priimame, kad gyvenimas yra niekas kitas, o būtent visiška nežinomybė, mes galime nukreipti savo dėmesį kitur. Vietoje to, kad sutelkti dėmesį į kovą su ta nežinomybe, mes galime tiesiog veikti (gyventi) ir tikėtis, kad iš tiesų gali įvykti kažkas netikėto. Taip ir karjeros pokytyje, galime pažaisti su likimu ir pasižiūrėti, kas iš viso to gausis… Galbūt galime susisiekti su kažkuo, kas mus įkvepia (ko gero mums net neatsakys, bet juk nežinome, kaip tas žmogus gali sureaguoti). Galime pasiūlyti savo vadovui komandą galinčią suvienyti iniciatyvą (ir nors niekada to nedarėme ir į ją gali būti nesureaguota, bet kokiu atveju tai taps gera patirtimi). Pabandykite: pagalvokite apie kažką, ką galėtumėt padaryti šią savaitę ir kas jums kelia abejonių („o jeigu…“ arba „bet aš nežinau, ar…“). Ir padarykite tai. Pažiūrėkite, kas atsitiks.
5. Pasirink, kokiu būsi. Mes ne visada galime būti tikri, kaip pasielgsime vienoje ar kitoje situacijoje. Gal išsigąsime? Gal „paskęsime“ savo mintyse ir nebūsime tokiais, kokie norėtume būti? Gal būsime tokie drąsus, kad šokiruosime ir atstumsime? Gali būti dienų, kai pasikeitus įprastam kontekstui, mes būsime ne tie, kokiais būname įprastai. Gal būsime ne tokiais, kokie norėtume būti arba kokiais tikimės būti… Ir tai gali gąsdinti. Bet iš kitos pusės, tai išlaisvina, nes supranti, kad šioje vietoje turi pasirinkimą. Ir gali pasirinkti, kokiu būsi karjeros pokyčio nežinomybėje. Kaip parodysi save? Koks tavo elgesys tame periode atrodys gerbtinas ir tinkamas (jei įsivaizduotume, kad jau pasiekėme tai, ko norime)? Jei pasižiūrėtum atgal į šį gyvenimo periodą, dėl ko galėtum jausti pasididžiavimą? Pagalvokite, kokiu norėtumėte būti šiuo nežinomybės periodu ir užsirašykite kokias 3-5 savybes (jei nežinote, pagalvokite, kokiom savybėm pasižymi žmogus, kuriuo žavitės). Pasižiūrėkite į šias savybes kiekvieną rytą. Tegu tai bus švyturėliai, nušviečiantys kelią tamsoje…